BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuva - 2013

Štai ir baigiasi dar vieni metai. Įprasta tokia proga aptarti juos, kas gero ir kas blogo nutiko, tuo pačiu paspėlioti, kas nutiks ateity, žinoma, tikintis, kad kiti metai bus geresni - juk to ir naujametiniuose sveikinimuose vienas kitam linkime.

Pakalbėsiu apie Lietuvos 2013-uosius. Skaičius „13″ kai kam rodosi nelaimingas, bet tai ne tiesa - nebuvo šie metai tokie jau labai nelaimingi, nors, žinoma, visko pasitaikė.
Jei reiktų išrinkti svarbiausių įvykių trejetuką, tai rinkčiau:
1. Lietuvos pirmininkavimas Europos sąjungai;
2. dujų ūkio skaidymas pagal trečiąją Europos Sąjungos direktyvą;
3. Graužinienės išrinkimas Seimo pirmininke.

Aišku, tai labai subjektyvus pasirinkimas, lygiai taip pat į trejetuką gali pretenduoti ir Lietuvos išrinkimas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, ir iki šiol tebesitęsianti Rusijos pieno produktų blokada Lietuvai, ir kaipo atskiras pirmininkavimo ES renginys - ES viršūnių susitikimas Vilniuje, ir skalūnų istorija, ir „Žemės nepardavimo” referendumo inicijavimas… Betgi turiu paaiškinti, kodėl būtent toks mano trejetukas. Dėl pirmininkavimo ES kaip ir aišku viskas - tai tikrai labai svarbus įvykis, ir toli gražu ne vien simbolinis, kaip kai kas aiškina. Aišku, šio pirmininkavimo kulminacija - ES viršūnių susitikimas Vilniuje lapkričio pabaigoje, kurį prisimename daugiausiai dėl Ukrainos prezidento atsisakymo pasirašyti asociacijos su ES sutartį, nors labai svarbu ten buvo mažesnių valstybių - Gruzijos ir Moldovos prisijungimas prie šios sutarties. Būtent šis nepasirašymas išprovokavo iki šiol vykstančią didžiausią politinę krizę Ukrainoje per pastaruosius dešimt metų, ir šie visi įvykiai Ukrainoje nulems ne tik jos, bet ir visos Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos, ateitį. Nuo to, ar pavyks Ukrainai pasukti demokratinio, normalaus būvio link, ar ji paliks eurazinės despotijos įtakoje, labai priklauso tolesnis ES vystymasis, ir jei Ukraina nuslys į Rytų despotiją, mums iš to nebus nieko gero.

Kodėl dujų ūkio skaidymas užima net antrąją vietą? Aš šį įvykį vertinu ne kaip izoliuotą, bet kaip vieną iš svarbiausių energetinės mūsų valstybės nepriklausomybės grandžių. Aišku, tų grandžių yra daugiau - ir skalūnų dujų gavyba, ir gamtinių dujų terminalo statyba, ir atominės elektrinės statyba, ir t.t. Bent jau šį mūšį laimėjome, ir tai - labai svarbu. Aišku, šio įvykio naudą labiau pajusime ateityje. O dėl skalūnų dujų ir atominės elektrinės - apie tai labai jau daug kalbėta ir diskutuota, ir net aršiai ginčytasi ištisus metus. Vieniems atrodo, kad jie gina Lietuvos gamtą ir tuo pačiu žmones (ir jie taip mano nuoširdžiai), kiti įrodinėja, kad šių projektų sustabdymas ar net atšaukimas yra Rusijos politinė pergalė ir - mūsų pralaimėjimas (ir jie taip mano irgi nuoširdžiai). Iš tikro absoliučios tiesos nėra, kažkiek teisūs tiek vieni, tiek kiti, ir žiniasklaidoje keliamas furoras, deja, dažniausiai nepadeda suprasti tikrosios tiesos. Aišku tik viena - turime tapti energetiškai nepriklausomi (dėl to gal net Skardžius nedrįstų ginčytis).

Graužinienės paskyrimas Seimo pirmininke - net trečioje naujienų reitingo vietoje. Kodėl? Nagi tikrai ne dėl pačios Graužinienės asmeninių savybių ir ne dėl jos politinio svorio. Šis įvykis - labai gera iliustracija, kokią turime dabartinę Seimo valdančiąją daugumą, ir kokie „stebuklai” gali čia nutikti. Kas bus toliau, ar dabartinė koalicija ir toliau taip savivaliaus, nepaisydama elementarios politinės etikos ir net logikos dėsnių? Sunku pasakyti, belieka tikėtis, kad socdemai nesileis amžinai šokdinami jų partnerių darbiečių, ir daugiau su tokiomis juos kompromituojančiomis avantiūromis nesutiks. Lietuva, ačiū Dievui, ne Rusija, ir netgi dabartinė Seimo dauguma ne visada balsuoja taip, kaip „caras” nusprendžia, juo labiau, kad to „caro” kaip ir neturime (ir dar sykį - ačiū Dievui). Betgi - tokie rytietiškos despotinės politikos užmojai neramina, netgi labai neramina.

Kokie dar svarbūs įvykiai nutiko Lietuvoje 2013-aisiais? Aišku, ne visus juos paminėsiu, ir tikiuosi, kad skaitytojas nesupyks, jei kokį labai svarbų įvykį praleisiu - tiesiog neįmanoma dabartinėje informacijos jūroje viską sugaudyti…

Nagi tęsiu šį reitingavimą:

4. Lietuvos išrinkimas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Tai tikrai reikšmingas įvykis, nors gal ne visi supranta jo svarbą.
5. Rusijos pieno produktų blokada Lietuvai. Šis įvykis, be abejo, susijęs ir su mūsų pirmininkavimu ES, ir su energetinės nepriklausomybės kovomis, ir galų gale - šis „pieno karas” yra ne kas kita, kaip tik besibaigiančios Rusijos imperijos paskutiniai pasispardymai (deja, mums gana skaudūs).
6. Skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursas, tiksliau - jo žlugimas. Čia vėlgi to paties energetinio karo dalis (nors, kaip jau minėjau, iš tikro nė viena pusė negali laikyti save 100 procentų teisia).
7. Suskystintų dujų terminalo statyba - vėlgi iš to paties energetinio karo, bet čia jau - sėkmingesnė istorija mums (nepaisant valdančiųjų noro kažkodėl kaišioti pagalius į ratus).
8. „Žemės nepardavimo” referendumo inicijavimas. Kol kas dar neaišku, ar bus šis referendumas, čia irgi didelės aistros verda. Galiu tik viena pasakyti - nesutinku, kad kažkas už mane (kad ir referendume) nuspręstų, galiu ar negaliu SAVO NUOSAVYBĘ parduoti.
9. Dembavos tragedija. Deja, nutinka ir žiaurių dalykų mūsų gyvenime, ir apie tai reikia kalbėti ir daryti viską, kad jų nebūtų. Neaišku, ar tinkamas mobiliojo ryšio operatorių darbas būtų leidęs išvengti šios baisios tragedijos, aišku tik viena - daug kas nepadarė visko, ką privalėjo, ir už tai tikrai privalo atsakyti. Bet svarbiausia, kaip jau minėjau - ne kaltų ieškojimas, o darymas to, ką jau ir anksčiau reikėjo atlikti.
10. Pirmųjų lietuviškų palydovų skrydis į kosmosą. Va čia tikrai smagus įvykis, pagaliau tapome kosmine valstybe (kas, kad tie palydovai mažiukai, ateity dar ne tokius paleisime).
11. Apsisprendimas dėl pensijų kaupimo. Visai neseniai visi privalėjome apsispręsti, kaip kaupsime savo senatvei - ar pasitikėsime vis giliau į bankrotą grimztančiu socialistiniu monstru - „Sodra”, ar privačiais fondais.
12. Lietuvos krepšinio rinktinės sidabro medalis Europos vyrų krepšinio čempionate. Smagu ir tiek, ką čia ir komentuoti.
13. Rūtos Meilutytės dviejų pasaulio rekordų pagerinimas. Irgi smagu.
14. Derybos su „Gazpromu” dėl dujų kainų. Kadangi jos dar nesibaigė, tai įvertinau tik 14-ta vieta.
15. Muitinės Pareigūno Audriaus Šenavičiaus žūtis Kosove. Liūdna, kad tokie įvykiai nutinka, bet jei jau dalyvaujame tokiose misijose (kas normalioms demokratinėms valstybėms yra privalu), tai tokių rizikų, deja, neišvengsime. Tai jau trečias Lietuvos pareigūnas, žuvęs tarptautinėse misijose (pirmi du buvo kariai - Normundas Valteris Bosnijoje 1996 m. ir Arūnas Jarmalavičius Afganistane 2008 m.).
16. Nuo sausio minimali mėnesinė alga padidėjo 150 litų ir dabar siekia tūkstantį litų. Aišku, gera naujiena, bet jei bus minimali alga pakelta iki 1500 litų, kaip kad gyrėsi kai kas iš valdančiųjų, tai pusė iš dabar dar dirbančių mažųjų įmonių tikrai žlugs, ir vietoj minimalios algos bus mokamos minimalios bedarbio išmokos.
17. Nuosprendžio paskelbimas Darbo partijos byloje. Net nežinau, ar gera čia naujiena, ar bloga. Kad byla beveik baigta, tai gerai. Bet kad iš vis tokie dalykai Lietuvoje vyksta, tai čia nieko gero. Nors atrodo, kad ši pamoka ne veltui - kad ir sunkiai, bet mūsų politinis gyvenimas sveiksta, ir kiti, norintys užsiimti panašiomis aferomis, jau labai labai gerai turėtų pagalvoti.
18. Patvirtintas Nacionalinis euro įvedimo planas Lietuvoje. Tikėkimės, kad eurą įsivesime sklandžiai, pagal numatytą planą. Ir dar tikėkimės, kad nepakils taip jau labai smarkiai ta proga visos kainos, nes tam nebus absoliučiai jokio pagrindo, išskyrus elementarų žmogiškąjį godumą.
19. Interpeliacija (nepavykusi) sveikatos apsaugos ministrui V. P. Andriukaičiui. Na, labai jau aktyvus šis ministras, dėl ko galime tik pasidžiaugti, bet per tą savo aktyvumą daug gali malkų priskaldyti. Kaip tikram socialdemokratui jam labai jau niežti nagai skriausti privačias medicinos įstaigas, jei būtų jo valia, iš vis tokias panaikintų, ir iš vis bet kokias privačias įmones Lietuvoje panaikintų, ir atstatytų vėl socializmą (kurio niekada ir neturėjome), ir iš viso - Heil Marx!
20. Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimas prezidentei Daliai Grybauskaitei. Šis prestižinis apdovanojimas (neoficialiai vadinamas politikos “Oskaru”) jai skirtas už indėlį į gilesnę Europos Sąjungos integraciją ir ekonominės krizės metu priimtus sprendimus. Įvertinimas skirtas po to, kai Lietuvos ekonomika patyrė vieną didžiausių susitraukimų ES, bet šaliai pavyko atsitiesti be tarptautinių finansinių institucijų įsikišimo.
21. NATO pratybos „Tvirtas džiazas 2013″, per kurias daugianacionalinės NATO greitojo reagavimo pajėgos treniravosi įveikti įvairias krizes ir vykdyti kolektyvinės gynybos užduotis. Tai labai svarbus įvykis, nes šiomis pratybomis buvo pademonstruotas NATO pasiryžimas ginti bet kurią savo narę, ir nors čia dalyvavusių karių skaičius buvo kur kas mažesnis nei Rusijos-Baltarusijos pratybose “Zapad”, bet ne čia esmė - į pratybas pakviestiems šių valstybių stebėtojams buvo labiau negu aišku, kad Šiaurės Atlanto gynybinis aljansas yra stiprus ir pasiruošęs tvirtai gnybai.
22. „Ūkio” banko žlugimas. Kadangi tai ne „Snoro” bankas - tai tik 22-oj vieta.
23. Alpinisto Ernesto Markšaičio nužudymas Pakistane. Deja, liūdnų įvykių gana daug nutiko 2013-aisiais, ir šis - vienas iš jų. Apie terorizmo pateisinimą, aišku, negali būti nė kalbos, bet aš jo net ir nesuprantu - nemanau, kad nekaltų civilių žudymas gali kažką priversti įtikėti kokios nors ideologijos, kokia ji bebūtų, teisumu. Tai tik baisu ir šlykštu, ir nieko daugiau.
24. „1-ojo Baltijos kanalo” skandalingas reportažas apie Sausio 13-osios įvykius. Dar vienas iš Rusijos informacinio karo epizodų. Ir vėlgi pasikartosiu - tai tik besibaigiančios imperijos desperatiški bandymai priešintis neišvengiamybei.
25. Goro provincijos atkūrimo grupės misijos Afganistane pabaiga. Ši misija truko devynerius metus, ir nors kai kas kritikavo šį Lietuvos žingsnį, bet jis buvo ne veltui - mes parodėme, kad esame rimta, demokratinė valstybė, ir kad galime prisidėti prie geresnio pasaulio statybos.
26. Sąjūdžio 25-metis. Lietuvos Sąjūdis - jo reikšmę mūsų istorijoje sunku pervertinti.
27. Lietuvos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Saugumo bendradarbiavimo forumui. ESBO - tai didžiausia pasaulyje regioninė tarptautinė organizacija, plėtojanti priemones, skirtas mažinti karinės konfrontacijos ir sustiprinti saugumą Europoje. Ji vienija 57 valstybes, esančias Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Centrinėje Azijoje.
28. Nacionalinio demokratijos paramos fondo apdovanojimas „Už tarnybą demokratijai” Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo primininkui, europarlamentarui Vytautui Landsbergiui Vašingtone.
29. Venckienės pabėgimas. Irgi dar nepasibaigusi istorija, bet baigsis ji, neabejoju, teisingumo triumfu (o kas tai yra, kiekvienas, ko gero, vis kitaip įsivaizduoja).
30. Dviejų partijų susijungimo bandymas. Tai yra - Darbo bei Tvarkos ir Teisingumo. Kodėl jie norėjo jungtis, sunku pasakyti, greičiausiai tai buvo vienas iš Darbo partijos gelbėjimo variantų, bet Pakso partijos nariai nesuprato, kad čia darosi, ir vos maišto nepakėlė, tad kad teko šio varianto atsisakyti.
31. Fiksuotų saulės energijos elektros supirkimo tarifų panaikinimas. Gera naujiena - nes buvo išgelbėti valstybės pinigai, kuriuos būtų reikėję išleisti beprotiškai didelėms elektros supirkimo kainoms padengti, bloga naujiena - nes buvo apgauta daugybė žmonių, patikėjusių tuo, kad vyriausybė nekeis savo žodžio.
32. Petro Gražulio sulaikymas homoseksualų eitynėse. Tai ne tik klouno skrydis virš „Gedimino” prospekto, tai kur kas svarbiau - mūsų visuomenės sunkus, bet neišvengiamas kitimas vakarietiškųjų vertybių link. Na, šia tema irgi labai daug diskutuota, tad kad neišsiplėsiu.
33. Tarmių metai. Nu geraa, ka tuoki metaa bova, ane?
34. Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejus. Jei būtų Žemaitijos svarbiausių įvykių aprašymas, ši naujiena, be abejo, būtų kur kas aukštesnėje vietoje. Nors žemaičių pagonys, ko gero, pyks ant manęs, kad iš vis paminėjau.
35. Biržų įvykiai. Irgi liūdna istorija, irgi pamoka vidaus reikalų sistemai, tikėkimės, kad išmokta.
36. B. Vėsaitės atsistatydinimas iš ūkio ministrės pareigų. Jau daug kas ir pamiršo, ko gero, Graužinienė savo įvairiais pasirodymais seniai užtemdė Vėsaitę.
37. Dalai Lamos vizitas Lietuvoje.
38. „Baltosios pirštinės” stebėjo rinkimus visose apygardose kovo pradžioje. Gera jaunimo, kuriam galų gale pakyrėjo atviras kai kurių politikų cinizmas, akcija. Tikėkimės, kad ir kituose rinkimuose išvysime „baltąsias pirštines”.
39. Paviešintų diplomatų pokalbių skandalas. Atvirai kalbant, nelabai svarbus įvykis (išskyrus pačius diplomatus ir dar mūsų premjerą), tad ir vieta - atitinkama. Vėl iš Rusijos informacinio karo serijos.
40. Lenkų futbolo sirgalių skandalingas plakatas Poznanėje. Labai jau negražiai čia pasirodė broliai „šlėktos” (tegu neapsigauna lenkai, kurie mano, kad tai garbingas žodis, lietuviams jis - keiksmažodis). Visa laimė, kad atsirado lenkų, kurie atsiprašė už savo bukagalvius tautiečius (pasakysi jums kaip paslaptį - net lietuvių būna bukagalvių, nors ir kaip sunku tuo patikėti).

Na štai, net keturiasdešimt 2013-ųjų metų įvykių. Tikrai praleidau kažkokius kitus svarbius, tikrai išdėsčiau juos ne visai ta tvarka, kaip reikėjo, na bet jei norite, galite pateikti savo versijas. Buvo jų ir gerų, ir blogų, ir keistų, ir juokingų, na kaip ir visais kitais metais.

Nemaža žmonių išėjo Anapilin, taip pat ir garsių. Prisiminkime juos. 2013 metais netekome skulptoriaus Vlado Vildžiūno, dr. Kazio Bobelio, didžio kino meistro Arūno Žebriūno, gydytojos ir rašytojos Filomenos Taunytės, aktoriaus Vytauto Šapranausko, poeto Marcelijaus Martinaičio, rašytojo Mykolo Sluckio, dailininko Broniaus Uoginto, poetės Liūnės Sutemos, ir dar daugybės kitų.

Noriu papasakoti dar kelis įvykius, visus gerus, nes blogų jau pakankamai daug čia prirašiau. Nebūtinai svarbiausius, bet - gerus.

Gruodį įvyko pirmasis inovacijų forumas („Innovation Drift”), kuriame daugiau nei 600 dalyvių dvi dienas diskutavo apie naujovių reikšmę visos Europos ekonomikai.

UAB „Baltic Orthoservice”, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu, sukūrė ir rinkai pristatė unikalios konstrukcijos kulkšnies ir pėdos ortopedinių įtvarų liniją „Easy Walk”, ir taip laimėjo konkursą „Verslo ir mokslo partnerystė 2013″. Tas pats KTU pristatė prietaisą, leidžiantį akliesiems regėti dvimatį aplinkinio pasaulio vaizdą.

Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2014″, vertinančiame verslo sąlygas 189 pasaulio valstybėse, Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą. Lyginant su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis - Lietuva užima 6 vietą. Lietuvai pavyko pagerinti daugiau kaip pusę „Doing Business” rodiklių.

Lietuva trejus metus iš eilės yra lyderė pagal atvykstamojo turizmo srautų augimą Europoje. Pagal naujausius Europos kelionių komisijos statistikos duomenis, 2012 m. augimas siekė 12 proc., o šiemet tikimasi daugiau nei 10 proc. augimo.

Europos Komisijos paskelbtoje konkurencingumo ataskaitoje pažymima, kad Lietuva pagal apdirbamojoje gamyboje sukuriamą pridėtinę vertę praėjusiais metais tarp 27 Europos Sąjungos šalių narių užėmė 4 vietą.
Ūkio ministerija verslo inovatyvumui didinti paskirstė 572 mln. Lt.

Prognozuojama, kad Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemonės, pagal kurias verslas tiesiogiai gauna paramą, papildomai pritrauks 2,3 mlrd. Lt investicijų ir sukurs daugiau kaip 13 tūkst. darbo vietų.
Galų gale pasibaigus teisiniams ginčams, duotas leidimas Kauno rajone pradėti anhidrito kasyklos statybą. Anhidritas - plačiai chemijos pramonėje ir statybose naudojama uoliena, jo gavyba, priešingai nei tvirtina kai kurie pseudoekologai, nekelia jokio pavojaus aplinkai. Per 10 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas dėl šio projekto įgyvendinimo padidės apie 2 mlrd. Lt.

2013 metais baigta „Akmenės cemento” rekonstrukcija. Įdiegus naują liniją, cementas bus gaminamas žymiai pigiau, nei iki šiol.

Na ir dar - Akmenės rajono laikraščio „Vienybė” redakcija ir skaitytojai išrinko 2013 metų geriausius darbus ir žmones. Laureatais pripažinti Akmenės gimnazijos tautinių šokių vadovė NIJOLĖ MILAŠEVIČIENĖ - už menišką choreografinį raštą, išaustą jaunuomenės meninėje raiškoje; Ventos muzikos mokyklos mokytoja GENOVAITĖ BUČIUVIENĖ - už jauniesiems talentams širdimi išdalintus kūrybos lobius; policijos darbo veteranas AUDRIUS KLIŠAUSKAS - už žmoniškumo braižą, praturtinusį policininko darbo sampratą; ir sporto sąjūdžio veteranas IGORIS JAROŠEVAS - už praeities epizodus, rašiniais prikeltus į šią ir ateities dieną. Su kuo juos visus ir sveikinu.

Sveikinu taip pat visus Jus, skaitančius šį rašinį - su Naujaisiais metais, daug laimės, sveikatos ir kūrybinės ugnies! Tegu būna 2014-ieji Jums geri!

Rodyk draugams

Pasakėlės iš po stalo. Kaip Moskovija sūriams karą paskelbė

Didžiai neapkęsdama lietuviškų karvių, galingoji Moskovijos carystė paskelbė boikotą visam lietuviškam pienui ir sūriams ir kitiems pieniškiems skanėstams. Kuo gi Moskoviją užrūstino lietuviškos karvutės, niekas negali pasakyti. Kad bent būtų Moskovijos caras atvykęs į Lietuvą ir bevaikščiodamas po žaliąsias lankeles, įlipęs į karvės blyną, tai dar būtų galima suprasti. Bet kad jis gi nė karto čia nesiteikė atvykti. Iš vis mažai tikėtina, kad jis iš viso žino apie lietuviškųjų karvučių egzistavimą, ir kad jos labai jau jam rūpėtų. Bet, kaip sakoma, protu Moskovijos nesuprasi. Nebent išgėręs dar kažką galėtum suprasti. Bet ir tai sunku. Kaip sako mano kaimynas Petras - “aš tiek neišgeriu”.

Lietuvių gi politikai eilinį sykį pakartojo tą pačią klaidą - jie pabandė racionaliai suprasti, kas gi “užplaukė” Moskovijos valdžiai. Ji siuntė įvairiausius pasiuntinius, bandė net paskambinti caro pavaduotojui vyriausybės klausimais, tik viskas veltui. Iš caro Vladimiro Priešpaskutiniojo neišgirdome jokio paaiškinimo, vietoj jo gavome tik keistą, visiškai nesuprantamą laišką iš caro rūmų juokdario Genkos Onaniščenkos (tokią keistą pavardę jis gavo, nes labai mėgo tampyti savo… nosį). Jis rašė, kad lietuvių valdžios atstovai kelia visiškai nereikalingą isteriją ir kad jis (juokdarys) kalbės ne su jais (valdžios atstovais), o tik su karvutėmis, nes tik jos tesupranta, ko reikia lietuvių ir moskolių broliškoms liaudims. Taigi, jei norime, kad mūsų sūriai sėkmingai riedėtų pro Lietuvos-Moskolijos sieną, siųskime karvių delegaciją Maskvon, kad jos iš ten mums parvežtų Vladimiro saulę, kuri mus apšviestų, ir taptų gyventi mums čia Lietuvoje be galo gera. Na, jei ne saulę jos parveš, tai bent susitarimą dėl dujų ar dėl Ukrainos neatidavimo Europai ar dar dėl ko nors. Bet kokiu atveju, juokdario nuomone, su karvėmis jam susitarti būtų žymiai lengviau, nei su mūsų bukagalviais politikais.

Nežinau, kaip pasielgs Lietuvos valdžia, ar paklausys protingo juokdario patarimo (turiu omeny - protingo patarimo, o ne protingo juokdario). Bet kokiu atveju - ši istorija toli gražu dar nesibaigia, laukite tęsinio.

Rodyk draugams