BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Virginijus Steponavičius. Suvalkų koridorius, realijos ir perspektyvos

Pranešimas, skaitytas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio konferencijoje „LIETUVOS IR REGIONO SAUGUMO IŠŠŪKIAI IR PERSPEKTYVOS”, 2016 m. rugsėjo 19 d.

Virginijus Steponavičius, atsargos karininkas

Suvalkų koridorius, realijos ir perspektyvos


Demokratijos vėjai

Taip jau susiklostė, kad paskutinį šimtmetį trijų Baltijos šalių regione dominavo Rusija. Nukritus geležinei uždangai, papūtus demokratijos vėjui iš Vakarų atrodė, kad šiame regione karinio konflikto grėsmė neįmanoma. Šalys pradėjo mažinti išlaidas gynybai, reformuoti karinius pajėgumus, atvėrė sienas laisvam žmonių judėjimui. Taip besivystanti situacija vis labiau silpnino Rusijos įtaką buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje bei pačioje Rusijoje. Europoje įsivyravo tikėjimas liberalizmo idėjomis.

Įvykiai Ukrainoje

Į Ukrainą taip pat atėjo permainų metas. Ukrainiečiai pradėjo keisti šalies vystymosi kryptį, orientuotą į vakarus, bei planavo siekti NATO narystės. Taip besivystant geopolitinei situacijai ir Rusijai prarandant įtaką rusų vadinamoje broliškoje Ukrainoje, Rusija ėmėsi kraštutinių veiksmų panaudojant karinę jėgą.

Naudodama hibridinio bei informacinio karo elementus, aneksavo Krymą ir organizavo separatistinį pasipriešinimą Donecko ir Luhansko srityse, inscenizuojant pilietinį karą. Propagandos priemonėmis buvo bandoma įtikinti, kad tai - vidinis konfliktas, kuris turi būti tik tos valstybės reikalas ir, jei Vakarai kišis, Rusija pasiruošusi apginti jos tautiečius, gyvenančius tame regione. Karo nėra, kraujas liejasi, situacija šalyje destabilizuota, kariuomenė atiduoda dalinius be kovos „žaliesiems žmogeliukams”. Tokių įvykių eiga Ukrainoje parodė, kad nei NATO, nei Europa nebuvo pasiruošę valstybės vadovaujamam hibridiniam karui, dėl to buvo sudėtinga rasti tinkamus sprendimus šioje situacijoje.

Kodėl susitarimas Baltarusijoje?

Tokie Rusijos veiksmai Ukrainoje netikėti buvo ne tik Vakarams, bet net ir artimiausiems Rusijos sąjungininkams. Prasidėjus veiksmams Ukrainoje, net ir Baltarusijos prezidentas, deklaruojantis šiltus santykius su Rusija, suabejojo šių santykių patikimumu ir ėmėsi tarpininko vaidmens tarp Vakarų ir Rytų, taip minimaliai užsitikrindamas Vakarų paramą tam atvejui, jei santykiai su Rusija pablogėtų.

Šiandien drąsiai galima teigti, kad tik Jelcino Rusija buvo ta Rusija, kuri bandė pasukti demokratijos keliu. Vėliau visgi situacija keitėsi ir idėjos atkurti Rusijos įtakos sferas Sovietų Sąjungos politinėje erdvėje tik stiprėjo.

Kodėl hibridinis scenarijus?

Mano matymu, Ukrainoje buvo vykdomi veiksmai, atsižvelgiant į išmoktas pamokas Gruzijoje, kai buvo pralaimėta propagandos kampanija ir reguliarios kariuomenės vienetai negalėjo veikti efektyviai dėl tarptautinio spaudimo. Ukrainos konflikto atveju konvencinio karo priemonės išdėstytos pasienyje su Ukraina daugiau buvo orientuotos į atgrasymą priešintis ir naudojamos psichologiniam spaudimui palaikyti. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į nekonvencinį karą. Pirmosiomis konflikto dienomis gana sėkmingai pavyko priversti ukrainiečių dalinių vadus pasiduoti nesipriešinant. Šiam tikslui pasiekti buvo naudojamos visos įmanomos psichologinio spaudimo priemonės, tarp jų ir šantažas.

Hibridinio karo prielaidos

Pavykus užimti Krymą ir toliau palankiai besivystant situacijai, Rusija nesustojo, buvo panaudotos diversinės grupuotės, infiltruoti spec. pajėgų kariai tarp vietinių gyventojų, kurie organizavo pasipriešinimą legaliai valdžiai ir iniciavo atskirų „respublikų” sukūrimą Donecko ir Luhansko srityse. Tai buvo akivaizdu pagal tai, kad „traktorininkai ir šachtininkai” profesionaliai organizuodavo pasalas prieš reguliarius Ukrainos kovinius vienetus ir juos neutralizuodavo pvz. „Debalcevės katilas”.

Viena pagrindinių hibridinio karo prielaidų - tai užsitikrinti dalies vietinių gyventojų palaikymą, o šiam tikslui pasiekti yra naudojamos informacinės, propagandos priemonės. Finansuojami abejotinos reputacijos politikai ir organizacijos, kompromituojami lyderiai ir valdžios institucijos. Siekiama sugriauti pasitikėjimą esama santvarka. Tai yra tik pasiruošimo elementai, po kurių, susiklosčius atitinkamoms sąlygoms, būtų galima tikėtis sėkmės hibridinio ar konvencinio karo metu.

Koks tas Suvalkų koridorius

NATO generolai tik po Ukrainos konflikto išmoktų pamokų analizės, atvirai prabilo apie Suvalkų koridorių, kaip apie silpniausią gynybos elementą. Pasižiūrėkime į situaciją Vilniaus krašte: ar ne visos hibridinio karo prielaidos čia yra sukurtos? Rusiškų programų retransliavimas užtikrinamas praktiškai visoje Lietuvoje, Vilniaus krašto pasienio rajonų politikai nesirūpina socialinių projektų įgyvendinimu. Žmonės gyvena prie neišvystytos infrastruktūros. Užusienis - Vilniaus miestas, o ne rajonas, nėra vandentiekio, kanalizacijos, keliai netvarkyti jau dešimtis metų. Atitinkamų politikų eskaluojamos problemos sukoncentruotos į nacionalinių santykių bloginimą, pagrindiniai argumentai: „nieko lietuviai neduoda, nedavė ir neduos”. Ir daug kitų pavyzdžių galėčiau įvardinti, kurie leidžia numatyti planuojamas intervencijos kryptis.

Tikėtinas scenarijus

Atsižvelgiant į geopolitinę Kaliningrado situaciją, didžiausią nepatogumą jiems kelia Lenkija, kuri turi pakankamai pajėgumų neutralizuoti Kaliningrade dislokuotas pajėgas, nes ruožas tarp Lietuvos ir Lenkijos neleidžia užtikrinti efektyvaus Kaliningrade dislokuotų karinių dalinių aprūpinimo ir palaikymo.

Papildomas NATO pajėgų dislokavimas Lietuvoje iškelia papildomą užduotį įklampinti jas ir apriboti jų veiksmų laisvę.

Branduolinio ginklo panaudojimas būtų atgrasymo priemonė NATO valstybėms imtis aktyvių priemonių, reaguojant į konfliktą. Spec. pajėgų užduotis būtų sukelti neramumus Vilniuje ir Vilniaus krašte siekiant pakeisti vietinę valdžią, taip destabilizuojant situaciją šalyje.

Atsiradus atitinkamoms sąlygoms, susidarytų galimybė Kaliningrade dislokuotų pajėgumų pastiprinimui ir aprūpinimui sudaryti koridorių Lyda-Alytus-Kybartai. Nors pagal išvystytą infrastruktūrą išlieka tikimybė ir Vilnius-Marijampolė-Kybartai.

Pagrindinės kryptys

Būtinos sąlygos tikėtinam priešininko scenarijui

• Baltarusiją išlaikyti kaip sąjungininkę;
• Bloginti santykius tarp Vilniaus su Varšuvos;
• Euroatlantinėje erdvėje remti partijas ar lyderius, kurie komplikuotų
sprendimų priėmimo procesą;
• Vilniaus krašte ir Vilniuje kurstyti nesantaiką tarp vietinių gyventojų,
propaguoti sovietinę gyvenimo santvarką.

Pasiekti priešininko tikslai

• Užtikrintas Kaliningrade dislokuotų pajėgų aprūpinimas;
• Nuo Europos atskirtos Baltijos valstybės;
• Na ir, žinoma, lyderystės demonstravimas Rytų Europos regione.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą